- pagrėdys
- pagrėdỹs sm. (3b) duonkepės krosnies, ant kurios gulima, pats pasienis, kampas, vieta po grėdomis: Lipk an pečiaus ir gulk pagrėdin, ba krašte aš gulsiu Sug. Nuimk balanas nuo pãgrėdžio, gal jau sudžiūvo Sld. Ir in pečiaus vietos nebeliko – visi pagrėdžiai ažimti Ktk. Mažesnį vis pagrėdiñ nustuma Trgn. Kur tas mūsų katinas – gal pagrėdỹ drybso? Anč. Ko nulindai pačian pagrėdin?! Rm.
Dictionary of the Lithuanian Language.
